- įturtinti
- 1 įtur̃tinti tr. NdŽ, KŽ padaryti turtingą, praturtinti: Labiausiai kraštą įturtino prekyba rš. | refl. NdŽ, KŽ: Jie nuo senovės įsiturtinę rš. ║ prk. pagausinti dvasinių ir kultūrinių vertybių: Jie (arabai) sėmėsi savo mokslą iš graikų, dar kiek patys įturtino jį P.Aviž. Įturtino darbais tautą ir pasaulį rš. \ turtinti; įturtinti; paturtinti; praturtinti
Dictionary of the Lithuanian Language.